Politinei rinkimų kampanijai lėtai įsibėgėjant, tenka pastebėti kai kurių politikierių pareiškimus (būtent politikierių, nes, kaip taisyklė, tai žmonės, dar neragavę politiko duonos, bet itin besireiškiantys ir jos siekiantys). Dažnai dėl patirties trūkumo ar idėjų stokos jie dėmesį į save bando atkreipti hiperbolizuodami smulkiausias problemas ir, suprantama, skirdami daug savo laiko valdžios kritikai. Savaime tai nėra blogai, nes kiekvienas, ypač rinkimų kampanijos metu, veikia taip, kaip atrodo tinkamas, ir savitai bando atrasti kelią į rinkėjo širdį bei tikslinę auditoriją. Tačiau įdomiai ir gal kiek kurioziškai man atrodo kai kurių kandidatų šūkiai socialiniuose tinkluose apie didesnį demokratijos siekį.
Kitaip tariant, akivaizdu, kad turėsime kandidatų – demokratijos šauklių, kurie sėkmės atveju rajoną demokratizuos (kad ir ką tai galėtų reikšti!). Dar keisčiau, kai apie didesnę demokratiją kalba ne kas kitas, o Ruklos seniūnas!
Kur jau kur, bet demokratija Rukloje tiesiog „klesti“. O apie vietinės demokratijos atmainą, savu laiku dirbant meru, ne kartą teko girdėti iš priėmime apsilankiusių seniūnijos gyventojų. Keli metai prabėgo, gal laikai ir žmonės pasikeitė? Ir aš svarstau, gal reiktų Ruklos gyventojų apklausą padaryti apie demokratiją seniūnijoje, na, kaip gerojo pavyzdžio, iš kurio galėtume pasimokyti. Bet, žiūrėk, dar ims koks hakeris ir pribalsuos apklausoje ne taip, kaip reikia. Juk kartą jau „pribalsavo“ už seniūną, tad kas galėtų paneigti, kad situacija nesikartos… Matyt, taip jau būna su tais šaukliais – garsiai šaukia, prastai girdi, o juk seniūnijos gyventojai tikrai turi ką pasakyti…
Ir dar šiek tiek apie demokratiją. Retrospektyviai grįžtu atgal į 2015 metus bei ką tik pasibaigusius savivaldos ir mero rinkimus. Po didžiulio gyventojų pasitikėjimo man pasiekus pergalę mero rinkimuose, o socialdemokratams iškovojus 14 mandatų taryboje, turėdami užtektiną daugumą, socialdemokratai vienui vieni tikrai galėjo kitų partijų atstovams pamoti rankele ar net parodyti kokią kitą kombinaciją ir tėkšti – „rajoną valdysime mes vieni, mums kitų pagalbos nereikia“. Bet anuomet – 2015 metais – taip nenutiko. Priešingai.
Galbūt ne visiems žinoma, bet Jonavoje turime veikiančią koalicinę, būtent koalicinę, valdžią iš keturių skirtingų partijų atstovų: socialdemokratų, Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų, Valstiečių-žaliųjų bei Tvarkos ir teisingumo. Taip, gyventojams labiausiai matomi asmenys – meras, mero pavaduotojas yra socialdemokratai, bet kolegos iš kitų partijų vadovauja komitetams, yra savivaldybės įmonių stebėtojų tarybų pirmininkai. Apskritai galiu tik pasidžiaugti, jog, priešingai nei kituose rajonuose, kur nuolat verda intrigos ir vyksta „Santa Barbaros“ verti vietos politikos mūšiai, mes galime pasigirti susiklausymu ir sklandžiu bendru darbu.
Dar daugiau – asmeniškai esu 100% tikras, kad būtent kelių, o ne vienos partijos formuojama rajono politika ir lėmė tai, kaip rajonas ir Jonava atrodo dabar. Būtent keturių partijų dauguma, diskusijos, skirtingi žmonės, skirtingi matymai leido priimti optimaliausius sprendimus. Taip, ne visais klausimais būdavo sutarimas, bet aš kalbu apie 4 metų darbo perspektyvą, o ne atskirus epizodus, kuriais neretai bandoma manipuliuoti. Tad, įvertinus pastaruosius metus ne visada meilėje, bet ir tikrai ne varge, galiu pasakyti, kad veikėme ir demokratiškai, ir atsakingai.
O partneriams valdžioje, kurie pelnytai su socialdemokratais gali dalintis nuveiktų darbų garbe bei apgailestauti dėl padarytų klaidų (juk nežaisime žaidimo „geri darbai mūsų, klaidos jūsų“?), manyčiau, reiktų apsičiupinėt, ar nepramigo 4 kadencijos metelių, jeigu dabar, prieš rinkimus, pasigenda demokratijos. Kitaip teks prisiminti dar vieną TV ekranų personažą, kuris smagiai dalyvavo draugų kompanijoje, „prirašymą“ darė, o jau vėliau „nepažįsta tų draugų“. Ir ar neištiks kolegų tokia pati amnezija – keturi metai koalicijoje kartu, o rinkimų įkarštyje – nepažįstu tų draugų (koalicijos partnerių)?
Politinė reklama